Kanopų svarbą žirgui atspindi angliškas priežodis „Nėra kojų, nėra žirgo“. Kanopos yra labai svarbios saugant jautrias žirgo pirštų struktūras. Šis kiekvienos galūnės paskutinis pirštikaulis atlaiko viso žirgo kartu su raiteliu svorį. Greitos risčios metu kanopas veikia 4,5 tonos jėga. Jojant didžiausiu greičiu, krūvis padidėja iki 8,2 tonų, o prastai pastačius kanopą ant žemės paviršiaus arba netinkama seka susitraukus raumenims, apkrova gali viršyti 10 tonų. Kad kanopa galėtų tinkamai funkcionuoti, ji turi būti taisyklingos formos, jos ragas turi būti tvirtas, lankstus ir netrapus.

Sportui naudojamų žirgų sąnarių sistema patiria itin didelį krūvį. Fizinės apkrovos lemia sąnarių kremzlių susidėvėjimą, pagrindinės kolageno masės pažeidimus ir spartų glikozaminglikanų (medžiagų, surišančių vandenį kremzlėje ir užtikrinančių jos mechanines bei elastines savybes) lygio mažėjimą. Panašiai nutinka ir žirgui senstant, kai kolageno sintezė kremzlėje natūraliai pradeda mažėti kartu su mažėjančia nuosavų glikozaminglikanų gamyba. Tokie pokyčiai paprastai sukelia degeneratyvines sąnarių ligas, dažniausiai – osteoartrozę.

Osteoartrozės poveikis pasireiškia kaip sąnario deformacija bei dalinis ar visiškas jo funkcijos nevykdymas. Dėl žalos, padaromos jungiamojo audinio kolagenui ir kremzlės ląstelėms, bei proteoglikanų ir vandens netekimo, kremzlė netenka elastingumo ir sutepimo. Tokie pokyčiai pirmiausia pasireiškia vietiniais sąnarių skausmais, o vėliau – pažeisto sąnario sustingimu, ribotu judrumu ir deformacijų susidarymu.