Tai arklininkystės terminų aiškinamasis žodynas.

Atnaujinkite (rašykite papildymus, naujus terminus ir pan.) šį žodyną pasinaudodami komentarais.

A

Abortas (išsimetimas) – gyvulio patelės priešlaikinis nėštumo nutrūkimas arba nutraukimas. 
Abrakas - kelionės pašaras (avižos) arkliui. 
Abrakinė (žibikas)– maišelis abrakui dėti.
Achaltekai – Achalteko arklių veislės pavadinimas

Adaptacija – gyvulio gebėjimas prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, apibūdinamas kaip laikotarpiu, per kurį grįžta jam būdingas produktyvumas. 
Akidangčiai (akiūkliai, akių skydeliai) – kamanų dalis besibaidančių arklių akims iš šono pridengti. 
Albinizmas – reiškinys, kai gyvulio ar paukščio plaukai, plunksnos, oda, akies rainelė visiškai ar iš dalies nepigmentuoti. 
Aliūras – arklio judėjimo būdas

- dirbtinis a. – arklio išmoktas judėjimo būdas: atsitraukimas, pasažas, piafe, piruetas, skersavimas.
- Natūralus a. – arkliui įgimtas judėjimo būdas: žinginė, risčia, eidinė, šuoliavimas. 
Amerikos ristūnai – Amerikos ristūnų arklių veislės pavadinimas. 

Anglų grynakraujai arkliai – anglų grynakraujų arklių veislės pavadinimas. 
Antnosis – kailinis ar odinis iškilas įtaisas ant sportinio arklio apynasrio matymui sumažinti, kad jis nesibaidytų bėgimo take esančių balučių, šešėlių. 
Antsnukis – kumeliuko spygliuotas apynasrėlis, kad jis nežįstų kumelės. 
Antšonės – pakinktų dalis, kinkant pavalkais, dedama ant arklio nugaros ir šonų nei užpakalio, padedanti jam stabdyti transporto priemonę ar stumti ją atgal. 
Apgalvis – apynasrio dirželis, einantis nuo žąslų iki arklio viršugalvio, susidedantis iš pakaušio ir žandų dirželių. 
Apynagė – kanopos viršutinis kraštas, besiribojantis su čiurna. 
Apynagės čiurnos skydelis – ant užpakalinių arklio kojų dedama guminė ar odinė sauga, apsauganti nuo sužeidimo priekinės kojos pasaga. 
Apynasris (kamanos, brizgilas, pamautas) – ant galvos maunamas pakinktas su žąslais arklio valdymui; arkliui ant galvos maunamas pavadis (be žąslų), naudojamas pririšimui ar vedžiojimui. 
Apysnukis – apynasrio (pamauto) dalis apie gyvulio snukį, kurią sudaro pernosis ir pasmakrės dirželis. 
Apsagas (ratlankis) – vežimo rato geležinis lankas. 
Aptvaras – lauke prie tvarto ar ganykloje aptvertas plotas gyvulių auginimui, jų laikymui, ganymui. 
Arabų arkliai – arabų arklių veislės pavadinimas. 
Ardėnai – Ardėnų arklių veislės pavadinimas. 
Arklena – nulupta arklio oda. 
Arklėnas – asilės ir eržilo hibridas, labiau panašus į arklį, labai stiprus patvarus atsparus ligoms, bet nevaisingas gyvulys. 
Arkliaganys – arklius ganantis žmogus. 
Arklialupys – arklių odas lupantis žmogus. 
Arklidė – (staininė) – įvairaus tipo ir dydžio arklių tvartas. 
Arkliena – arklio mėsa, kuri tamsesnės spalvos dėl didesnio hemoglobino kiekio raumenyse, šarmingesnė negu kitų gyvulių. 
Arklininkas – arklių prižiūrėtojas, augintojas ir žinovas. 
Arklininkystė – gyvulininkystės šaka, apimanti arklių veisimą, jų genetinį tobulinimą, auginimą, naudojimą darbui bei sportui. 
- kaimeninė a. – arklių veisimas ir laikymas bandomis ganyklose visą laiką ar tik šiltu metų laiku ten, kur daug natūralių ganyklų.
- tabūninė a. – žr.kaimeninė a. 
- veislinė a. – arklių veisiams ir auginimas veislei platinti ir tobulinti. 
Arklinis transportas – arklių traukiamos keleivių ir krovinių gabenimo priemonės. 
Arklio ištiesinimas – sportinio arklio įgimto kreivumo ištiesinimas pratimais, kad jo užpakalinės kojos visada sektų priekinių kojų pėdsakais. 
Arklio nešimas – nesuvaldomas veržlus arklio bėgimas dėl jo pasipriešinimos, įniršio, baimės. 
Arklio pajėgumo išbandymas – jojamojo arklio, ristūno, sunkiojo arklio greičio, jėgos, ištvermingumo išbandymas hipodrome ar specialiais įrengtame bėgimo take jojimo, važiavimo lenktynėse, krovinių vežimo varžybose. 
Arklio sutelkimas – sportinio arklio savybė užpakalines kojas statyti labiau į priekį svorio centro link ir jomis nešti daugiau svorio. 
Arklio treniruotė – sistemingas arklio mankštinimas jo darbingumui vystyti ir išbandymams parengti. 
Arklys – naminis neporakanopis žolėdis gyvulys, dažniausiai 400-800 kg svorio, naudojamas darbui kaip traukiamoji jėga ir susisiekimo priemonė, sportui, pramogai, taip pat mėsai, pienui. 
- baltas a. – visiškas albinosas ar vyresnio amžiaus širmas išbalusiais plaukais arklys. 
- Bėras a. (bėris) – arklys, kurio raudonai rudas liemuo, o karčiai ir uodega, galūnės nuo dilbio ir blauzdos arba nuo riešo iki kulno sąnario juodi. 
- Bulanas a. – arklys, kurio galva ir liemuo gelsvai smėlinė arba tamsiai smėlinė, o uodega ir karčiai juodi, galūnių apačia juoda arba tamsios spalvos. 
- Darbinis a. (ašvienis) – stambus arklys paprastai naudojamas žemės ūkio ir sunkiesiems transporto darbams. 
- Derešas a. (derešis) – sartas, juodai bėras arklys su tolygiai įsimaišiusiais ant liemens baltais plaukais. 
- Dulsvas a. – nublukęs bėras arba sartas arklys, kurio karčiai ir uodega juodi ar rudai rausvi, o per nugarą eina tamsi juosta. 
- Ieninis a. – trikinkės vidurinis arklys, kinkomas tarp ienų. 
- Išjodinėtas a. – įpratintas paklusti raitelio pavaldams, paruoštas sportinėms varžyboms. 
- Jojamasis a. – specializuotų jojamųjų arklių veislių, pvz. Anglų grynakraujų, arabų, Trakėnų, arklys, naudojamas jojimui, žirginiam sportui. 
- Jojamasis lenktyninis a. – jojimo varžyboms naudojamas gerai išvystytu užpakaliu ir stipriomis sausgyslėmis jojamųjų, dažniausiai anglų grynakraujų, veislių arklys. 
- Jojamasis važiuojamasis a. – stepių ir kalnų rajonuose laikomų universalių vietinių veislių arklys, pvz, Dono, naudojamas jojimui ir važiavimui. 
- Juodas a. (juodis) – arklys, kurio galva, liemuo, galūnės, karčiai ir uodega juodos spalvos. 
- Juodbėras a. (juodbėris) – arklys, kurio liemuo, galva, galūnės, karčiai ir uodega juoda, o apie akis, snukio galą ir paslėpsnius plaukai rausvi. 
- Kalnų a. – jojamasis nešulinis Altajaus, Kirgizijos, Huculų ir kitų veislių arklys, prisitaikęs gyventi kalnuose. 
- Kaštoninis a. (kaštanas) – sartas šokoladinio atspalvio tos pačios, šviesesnės arba daug šviesesnės spalvos karčiais ir uodega arklys. 
- Keršas a. – (keršis) – sartas, juodas, bėras arklys su stambiomis baltomis dėmėmis ant liemens. 
- Laukas a. (laukis) – arklys su balta kakta ar priekine snukio dalimi. 
- Nešulinis a. – kalnuose auginamų veislių arklys, naudojamas kroviniams nešti. 
- Nirtus a. – sunkiai paklustantis, užsispyręs arklys. 
- Nujodinėtas a. – dėl raitelio klaidingų poveikių nebepkalustantis jo pavaldams išjodinėtas arklys; jodinėjant nuvarytas arklys. 
- Obuolmušis a. (obuolmušys) – apskritais rutuliukais dėmėtas širmas ar kitokios spalvos arklys.
- Palvas a. (palvis) – arklys, kurio liemuo ir galūnės šviesiai smėlinės ar pilksvos spalvos, karčiai ir uodega tokios pat spalvos arba šviesesni už liemenį. 
- Pelekas a. (pelėkis) – arklys, kurio liemuo pelenų spalvos, galva, karčiai, uodega ir galūnės žemiau riešo ir kulno sąnario tamsesnės spalvos, ant nugaros tamsi juosta. 
- Raudas a. – sartas rausvo atspalvio arklys. 
- Sartas a. (sartis) – arklys, kuris yra įvairių atspalvių rudos spalvos, o karčiai ir uodega gali būti šviesesni. 
- Sportinis a. – arklys, apmokytas žirginio sporto varžyboms. 
- Stepių a. – stepių sąlygoms prisitaikęs, pvz, Buriatijos, Kazachijos veislių, arklys. 
- Sunkusis a. – specializuotų sunkiųjų veislių, pvz. Belgijos, Rusijos, Lietuvos, dažniausiai darbinis arklys. 
- Šiaurės miškų a. – gerai prisitaikęs vietos sąlygoms nereiklus, ištvermingas, mažo ūgio ir svorio, šiauriniuose Europos ir Azijos rajonuose susiformavęs ir paplitęs, pvz, žemaitukų, Estijos vietinių, Jakutijos veislių, arklys. 
- Širmas a. (širvas, šyvas, širmis, širvis, šyvis) – arklys, dažniausiai tamsiai pilkos spalvos, kuri jam augant ir senstant šviesėja iki šviesiai pilkos ar net baltos. 
- Šlakuotai keršas a. – šviesios spalvos arba baltas arklys su smulkiomis ar vidutinio didumo juodomis, tamsiai rudomis ar rudomis dėmėmis. 
- Važiuojamasis a. (kinkomasis) – arklys naudojamas važiavimui; žemesnis ir ilgesnis už jojamąjį vidutinio ūgio ir svorio greitesnių sunkiųjų ar vietinių veislių arklus,pvz, Latvijos važiuojamasis. 
- Veislinis a. – arklys, naudojamas kaip veislinis gyvulys.
- Žvaigždžiagalvis a. – arklys su baltu lopu (žvaigžde) kaktoje. 

Arklių veislė – bendros kilmės arklių grupė su paveldimais eksterjero, konstitucijos ir produktyvumo požymiais. 
- Achalteko a.v. – jojamųjų bulanų, sartų, bėrų, širmų su auksiniu atspalviu arklių grupė, susiformavusi senovėje Turkmėnijos teritorijoje. 
- Amerikos ristūnų a.v. – bėrų ar širmų važiuojamųjų arklių grupė, išvesta Amerikoje.
- Anglų grynakraujų a.v. – jojamųjų lenktyninių bėrų ar sartų arklių grupė, išvesta Didž.Britanijoje. 
- Arabų a.v. – jojamųjų širmų, sartų, bėrų arklių grupė, susiformavusi Viduriniųjų Rytų šalyse. 
- Ardėnų a.v. – Ardėnų kalnuose susiformavusi sunkiųjų sartų, bėrų ar derešų arklių grupė, dabar priskiriama Belgijos sunkiųjų arklių veislei. 
- Belgijos sunkiųjų a.v. – sunkių derešų, rečiau sartų ir bėrų arklių grupė, išvesta Belgijoje. 
- Brabansono a.v. – sunkiųjų, šviesiai bėrų, sartų ar derešų arklių grupė, susiformavusi Belgijoje, dabar priskiriama Belgijos sunkiųjų arklių veislei. 
- Budiono a.v. – jojamųjų sartų, bėrų su auksiniu atspalviu arklių grupė, išvesta Rostovo srityje. 
- Dono a.v. – jojamųjų važiuojamųjų sartų ir bėrų auksinio atspalvio arklių grupė, išvesta Dono upės baseino stepėje.
- Estijos vietinių a.v. – šiaurės miškų tipo vietinių sartų, bėrų, juodų ir širmų arklių grupė, susiformavusi Estijoje. 
- Hanoverio a.v. – stambokų jojamųjų bėrų arklių grupė, išvesta Vokietijoje.
- Latvijos važiuojamųjų a.v. – sunkiųjų važiuojamųjų bėrų ir sartų arklių grupė, išvesta Latvijoje. 
- Lietuvos sunkiųjų a.v. – darbinių sartų, bėrų, derešų arklių grupė, išvesta Lietuvoje. 
- Orlovo ristūnų a.v. – dažniausiai širmų, rečiau bėrų ar juodų važiuojamųjų arklių grupė, išvesta Rusijoje Voronežo srityje. 
- Peršerono a.v. – sunkiųjų darbinių širmų ir juodų arklių grupė, išvesta Prancūzijoje. 
- Pusiau grynakraujų a.v. – kartais taip vadinamos arklių veislės išvestos XIX a. Įvairiuose kraštuose iš vietinių arklių, panaudojant arabų ar anglų grynakraujus jojamuosius arklius. 
- Rusijos ristūnų a.v. – važiuojamųjų bėrų, širmų, juodų arklių grupė, išvesta Rusijoje. 
- Rusijos sunkiųjų a.v. – darbinių sartų, derešų ir bėrų arklių grupė, išvesta Šiaurės Ukrainoje. 
- Tersko a.v. – jojamųjų širmų arklių grupė, išvesta Rusijos Stavropolio krašte. 
- Tori a.v. – važiuojamųjų sartų, juodbėrų arklių baltomis kojų apačiomis grupė, išvesta Estijoje. 
- Trakėnų a.v. – jojamųjų sartų, bėrų, juodbėrų ir juodų arklių grupė, išvesta Rytų Prūsijoje. 
- Vladimiro sunkiųjų a.v. – darbinių bėrų su baltomis kojomis ir baltomis žymėmis ant galvos arklių grupė, išvesta Rusijos Ivanovo ir Vladimiro srityse. 
- Žemaitukų a.v. – šiaurės miškų tipo vietinių dažniausiai juodbėrų, juodų, bėrų su tamsia juosta nugaroje arklių grupė, susiformavusi Lietuvoje. 

Ąsa – geležinė kilpa rogių pavažos viršutinėje dalyje, kuria užkabinamos ienos. 
Ašis – vežimo ar ūkinio padargo dalis, ant kurios sukasi ratas. 
Ašutas – vienakanopio gyvulio ilgas blizgąs karčių, uodegos plaukas. 
Atsija (atsaja) – vežimo atotampa, jungianti ieną su pirmagaline ašimi. 
Atsitraukimas – dailiojo jojimo pratimas, kai arklys eina atbulas tiesiai atgal keldamas iš karto po dvi priešingos pusės kojas. 
Atspyris – geležies juosta, sutvirtinanti išlenktą rogių pavažos galą su gulsčiąja pavažos dalimi. 
Ausinės (antausiai) – guminis įtaisas, dedamas ant ausų nervingam, dažniausiai sportiniam arkliui, besibaidančiam žiūrovų plojimų, šūkavimų, iš paskos bėgančių arklių garsų.