Kai priprantama prie žirgo ir pramokstama joti kyla noras pasirinkti kažkurią vieną sritį, kur visapusiškai gali realizuoti save. Žirginio sporto šakų yra daug ir įvairių, taigi trumpai papasakosiu kaip galima joti ir netgi siekti sportinių rezultatų.

Išjodinėjimas

Išjodinėjimas, kitaip dar vadinamas dailiuoju jojimu, yra viena geriausiai žinomų žirginio sporto šakų, pagrįstai laikomas meniškiausiu jojimo sportu. Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, lygioje 20 x 60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje 12 raidžių - pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas. 

Varžybose žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas - turėtų atrodyti, kad žirgas pratimus atliekąs savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas. Todėl išjodinėjime labai svarbus tinkamas žirgo parengimas ir techniškas jojimas - tam pasiekti prireikia daugelio metų. Išjodinėjime žirgai sportinę karjerą pradeda maždaug ketverių metų amžiaus, o baigia maždaug 17-18-os.

Dailiajame jojime yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios - Grand Prix. Pagal pastarąją nustatomi žemynų, pasaulio ir Olimpiniai čempionai. Taip pat Pasaulyje populiarios laisvosios programos, kitaip dar vadinamos „kiurais", kuriose savitą programą raitelis atlieka pagal pasirinktą muziką, priderintą prie žirgo bėgsenos ir dueto charakterio.

Išjodinėjimo varžybų metu kiekvienas raitelio bei žirgo atliekamas elementas vertinamas balu nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu - laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį.

Konkūrai 

Konkūrų rungtyje raitelio tikslas - kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms pastatytomą kliūčių maršrutą. Kliūtys gali būti skirtingų formų, pločio bei aukščio, kuris, kai kuriais atvejais, gali siekti net 180 cm. Raitelio bei žirgo dueto tikslas - nepažeisti kliūties aukščio ar pločio ją įveikiant. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz.: žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliutį), tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu.

Rungties nugalėtoju gali būti paskelbiamas greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Tam tikrais atvejais nugalėtojas nustatomas po geriausiai pasirodžiusių duetų persirungimo.

Trikovė

Šiuolaikinė trikovė tai trijų raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir kruopštaus pasiruošimo reikalaujančios trijų dienų varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų bei ištvermės jojimo, arba kitaip vadinamo kroso, rungčių.

Pirmąją trikovės varžybų dieną, išjodinėjimo rungties metu žirgas bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta ištvermės jojimo rungčiai, kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, sveikatą ir jėgą po sunkios ištvermės jojimo dienos.  Varžybų tikslas yra “parodyti raitelio drąsumą, dvasią ir puikų savo žirgo bėgsenos išmanymą bei jo panaudojimą varžybų metu, parodyti puikiai treniruoto žirgo būklę: miklumą, drąsą, šokimo galimybes, ištvermę ir greitį”. 


Ištvermės jojimas
 
Prieš jojimą arkliai patikrinami veterinaro, kad būtų įsitikinta, kad jie sveiki ir pasiruošę dalyvauti varžybose. Paprastai raiteliai gauna ir vietovės žemėlapį su pažymėta trasa, patikrinimo ir poilsio punktais ir naturaliomis kliūtimis(vandeniu, pelkėmis, kalvomis ir t.t.)
Trasa padalinta į atkarpas, tarp kurių arkliai tikrinami veterinarine apžiūra. Tikrinamas pulsas, dehidratacija, kvėpavimas, galimi sužeidimai ir kt. Reikalavimų neatitikę žirgai nebegali tęsti varžybų. Po veterinarinės apžiūros žirgas tam tikrą laiką turi ilsėtis (paprastai 20-45min.), per kurias jis pašeriamas ir girdomas. Duetui ilsintis laikas taip pat skaičiuojamas, todėl svarbu, kad arklys sugebėtų greitai atsigauti ir tęsti varžybas.
Jojikai laisvai gali rinktis aliūrą priklausomai nuo trasos paviršiaus ir žirgo kondicijos. Būtina suprasti savo žirgą, jo siunčiamus ženklus: kada jis jau pavargęs, jam ką nors skauda, taip pat tinkamai parinkti aliūrą, paskirstyti greitį, kad žirgo jėgos užtektų visai distancijai. Raitelis gali ne tik joti, bet ir vestis žirgą už pavadžių – tai nebaudžiama. Vis dėl to, dalyvis turi būti balne kertant finišo liniją.
Vienadienėse ištvermės jojimo varžybose trasa dažniausiai būna 40-160km. Daugiadienų varžybų trasos ilgesnės, bet kiekvienos dienos nujotas atstumas neturi viršyti limito. Varžybose galima dalyvauti su bet kokios veislės arkliu, svarbu kad jis būtų ištvermingas ir sugebėtų palaikyti greitį įveikiant ilgas distancijas.

Bei kiti jojimo būdai:

Žirgų lenktynės
Medžioklinis jojimas
Stiplčezas
Raitelių žaidimai (polo, rodeo, kokparas)